Tomas S.
Butkus GINTARO
KAMBARYS
Gintaro
kambarys
mus supanti arba skirianti realybės forma, bet
kuriame žemės paviršiaus taške vienijanti tai,
kas tuo tašku prasideda ir baigiasi. Tai dalis
ir visuma. Bet kur prasideda viena, o baigiasi
kita? Kodėl modernusis miestas, nebeišvengiama
mūsų buvimo vieta, neatpažįstamai skiriasi nuo
savo protėvio polio? Žinau: koks nepakartojamas
ir maištingas yra Angkoras, Kapadokijos urvas,
Manhetenas arba Venecija. Tačiau nežinau ką atsakyti
į klausimą: kuo skiriasi paprastas megalopolis
nuo aglomeracijos ir svarbiausia kodėl tai
visai nebepanašu į miestą?
O štai
Klaipėda: uostas, Lietuvos viltis. Miestas su istorija,
perspektyvomis, bet be identiteto. Uostamiesčio
vizija: jūra, kurią miestiečiai lanko du kartus
į metus, raudonas plytmūris, vietinis džiazas ir
liberalios pažiūros. Dilema: uostas vs miestas,
išryškėjusi prieškaryje ir virtusi miestiečių gyvenimo
nelaime sovietmečiu, dabar tampa municipaliteto
ir valstybės virvės traukimu nežinomo kapitalo
pusėn. Žvelk giliau, kviečia žiniasklaida, ir
mes žiūrime. Tačiau taip įtemptai ir taip giliai,
kad nebepastebime, jog gyvename dykrose, kad mūsų
namai bunkeriai, o mes naujieji barbarai. Bet
kuo remdamasis šitai teigiu?
Remdamasis
istorija?
Miestas-pilis,
1252 m. Nemuno ir Dangės žiotyse įkurtas Livonijos
ordino kariniais tikslais. Tai miesto steigtis. Vėliau vietovę puola žemaičiai
ir jį nusiaubia. Miestą-pilį ima supti bastionų
žvaigždės, pilį nuo salos miesto skirti kanalai,
o pilėnus nuo miestiečių neapykanta. Eina 17-18
amžius, vyksta nenutrūkstama miesto gynyba.
18a. pab. Klaipėdos miestovaizdžio struktūroje
įvyksta kitas svarbus pasikeitimas: nuo castrum
romanum principu suplanuotos Salos miesto savo
gyvenimo tempais ir kvartalų dydžiu išsiskiria
Odų priemiestis. Anapus nunykusių pylimų driekiasi
dar retesni priemiesčiai ir dvarų pievos. Urbanistinės
struktūros raida vyksta iki pat Antrojo pokario.
1947 metai sovietinės inventorizacijos arba vertybių
perkainojimo metas. Miestas viliasi atsikratysiąs
lėtos ir varginančios istorijos, žvelgs plačiai
ir į ateitį. Nieko iš to neišėjo. Ir vien todėl,
kad viskas toje sistemoje buvo sukurta pagal principą:
žmogus arba namas yra tik dalis, arba priešingai
tik visuma, Kompartijos, Penkmečio arba Gagarino
fone. Ir tai kol kas paskutinis miesto raidos etapas
arba smukimas.
Bet kuo
remdamasis šitai teigiu? Remdamasis perspektyvomis,
kurias slegia nepalanki esama situacija? Miestas,
nuo vandens atskirtas masyvaus uosto buferio, pro
kurį vos vos prasišviečia Kuršių Nerija ir viena
kita bažnyčios ar pašto smailė. Ir mums ten ne
vieta. Klaipėdos
miesto branduolys kaip ir dauguma pasaulio miestų
neturi aiškios formos ir skaidraus turinio (priešingai,
nei unikaliausia lietuviška urbanistinė monada
Vilniaus senamiestis). Klaipėdos urbanistikos
ir architektūros paveldo skeveldros yra tik maža
tos terpės dalis. Pernelyg maža, kad būtų identifikuota
kaip visuma. Paveldo dalies įtaka miestovaizdžio
raidai svarbi nebent kaip apsauga nuo merkantilizmo
ar profesinio analfabetizmo.
Bet kuo
remdamasis visgi šitai teigiu? Remdamasis
identitetu, kuriuo Platonui buvo valstybė, Leibnitzui
monada, Kevinui Lynchui miestovaizdis; remdamasis
Gintaro
kambario principais, kurių paieškos Klaipėdai yra dar per skausmingos
(nors bet koks struktūrinių visumos ir dalies ribų
atkūrimas ar bent jau įvertinimas šiandien yra
neatidėliotinas); remdamasis kūrėjo akim, anadien
pasirinkusia vorą, įklimpusį kietėjančioje sakų
magmoje. Nes šioje magmoje iki šiandien atpažįstamas
realus inkliuzo pavidalas, jo ekonominio-socialinio
gyvenimo kokybė, jo aplinkos gniaužtai, jo autentiškos
formos laisvė; remdamasis vardu, kuris teisėtai
priklauso vieninteliam jo savininkui.
Klaipėdos
identitetas yra geometrija ir kompozicija.
Klaipėdos
identitetas yra trauka ir dominantės.
Klaipėdos
identitetas yra monada.
Visuma
yra dalis. Ir dalis visuma. Vilnius
- Klaipėda, 1998 spalis 2000 gegužė. Tekstas remiasi magistro studijų baigiamuoju
darbu Senos ir naujos struktūros sąveika
Klaipėdos miesto branduolyje
(Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, Architektūros
fakultetas. Darbo vadovas vyr. asist. Algis Vyšniūnas.
Vilnius, 1999) (Vario
burnos. Idėjų dirbtuvės 1992-2002, katalogas. Klaipėdos
menininkų namai. Klaipėda, 2002. ISBN 9986-588-19-7) ©
Amber-Chamber studija, MMIII << e5
|