atgal

 

Išnašos ir šaltiniai:

 

1.   Vitruvijaus Pollio senovės graikų architektūros kanonu tapęs jo firmitas, utilitas, venustas traktuojamas kaip europietiškosios architektūros atskaitos taškas. Galima pridurti, kad tai išbaigta vertybinė struktūra, universalus architektūros laike modelis;

2.   Šiam pasakymui prieštarautų konstrukcijų ir technologijų evoliucijos teorija: betonas buvo išrastas Romos imperijoje I m.e.a.. Tad savaime suprantama, kad pirmieji didesnių tarpatramių ir erdvių pastatai tik ten galėjo ir atsirasti. Tačiau prisimenant ironišką U.Eco užuominą apie poreikių tenkinimo mechanizmą (egiptiečiai nesukūrė automobilio ne todėl, kad nemokėjo, bet dėl to, kad tai nebuvo jiems aktualu etc.) reikėtų patikslinti “Dievo namų” vaizdinį: partenonas, kaip imanentiška to laikotarpio pasaulėvaizdžio dalis negalėjo būti sukonstruota kitaip: žemės sfera turėjo būti apsupta Dangiško skliauto ir vienintelis ryšys tarp jų tegalėjo būti geomorfinis atitikmuo, su kuriuo žemiškoji būtis turėtų įprastą santykį (tokį, kaip tarkim Dantės “Dieviškosios komedijos” miško scena).  Tiksli ir įtikinanti Karlo F. Schinkelio ir Schlosso Glienickės morfologinė įžvalga:  kolonos bazė vs kelmas. Žr. Ungers O. M. Architektur 1951-1990. Deutsche Verlags-Anstalt, Stuttgart. 1991, p.15. Taip pat “Literatūra ir menas” 2001 08 03;

3.   Lewisas Mumfordas XX a. šeštajame dešimtmetyje užsiminė apie romėniškųjų artefaktų ekonomiškumą: ar tik ne žvelgiant iš laiko perspektyvos “naudingumo” sąvoka įgauną pilną, tačiau negalutinę reikšmę? Bent taip formuluojama civilizacijų kritiko tekste. Žr. MUMFORD Lewis. The City in History. Harmondsworth: Penguin Books, 1960, p. 214-215;

4.   UNGERS Oswald Mathias. Die neue Abstraktion. Der Manifest (1960). Vertė A.A.Jonynas, “Literatūra ir menas” 2001 08 03. Apie naująją abstrakciją žiūrėti: UNGERS O.M. Architektur 1991-1998. Deutsche Verlags-Anstalt, Stuttgart. 1998, p. 16-17. Taip pat: Išskirtinis interviu. Pašnekovas: Oswald Mathias Ungers. ARCHIFORMA 1999/4, p. 110;

5.   ECO Umberto. Menas ir grožis viduramžių estetikoje. ALK / Baltos lankos, 1997, p.144;

6.   BENEVOLO Leonardo. Europos miesto istorija. ALK / Baltos lankos, 1998, p. 96;

7.   “Hiperšventyklos” paradoksas susijęs su pastato dominavimu miestovaizdyje. Kaip keičiasi šventyklos funkcija: gotikoje tai bažnyčia, industrializmo eroje – gamyklos ir kaminai, modernizmo epochoje – verslo centrai, viešbučiai, etc.  C.Tunnardo ir H.H.Reedo naujųjų šventyklų tipologija minima Leonido DONSKIO Moderniosios kultūros filosofijos matmenyse (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p. 103);

8.   ANDREA PALLADIO kanonas: comoditą, perpetuitą, belezza, 1570 m.

9.   BENEVOLO Leonardo, 1998, p. 97;

10. EGENTER Nold. Ape architects (The “Primordial hut” of architectural theory and the nest building behaviour of the great apes). http://home.world.com.ch/~negenter/OOAA2_Apes_NestsTX01.html. On the topic, 4 pastraipa;

11. EGENTER, Nold. Book review (apie Juhani Pallasmaa. Animal Architecture). http://www.saed.kent.edu//Architronic/v7n1;

12. EGENTER Nold. Ape architects. Ibid;

13. Paradoksas, tačiau būtent Notre Dame Du Haut Ronchampo katedros(1950-1955) ir nepakartojamų jos stogų dėka destruktorių Le Corbusier aplankė nemirtingumas. Ir priešingai: Franko Lloydo Wrighto žinomiausias kūrinys - plokščiastogis Falling Water;

14. Alberto Einsteino “Reliatyvumo” ir Josč Ortegos y Gasseto “Žiūrėjimo taško” teorijos realizuotos taip pat 1914 m.;

15. Archifakto teorija remiasi artefakto principu. Biol. (biologiniai-TS) dariniai arba procesai, atsirandantys kartais, tiriant organizmą (arba atskirus jo audinius), dėl kokio nors poveikio ar apdirbimo, kurių normaliai organizmas neturi (TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ ŽODYNAS. Mintis, Vilnius, 1969, p. 70). Architektūrinė versija: TAI PROCESAS, VYKSTANTIS ir DARINYS, ATSIRANDANTIS TIRIANT KONTEKSTĄ (vietovės, miesto etc.) DĖL IŠORINIŲ, SUBJEKTYVIŲ FAKTORIŲ (žmogiškų, gamtinių etc.) ĮGYJANTIS NAUJUS, NEBŪDINGUS MORFOLOGINIUS MATMENIS;

16. Kanados architektūros centro kuratorė Karal Ann Marling patikslina: diskusijoms apie populiariąją ir komercinę architektūrą dažniausiai pasisavinama miglota, emblematiška žodžio “Disneylandas” aura, ši vieta rečiausiai egzaminuojama kaip sistemiška, komercinė iniciatyva su sąmoninga savo kultūrine dienotvarke ir akinančia akumuliacijos technika, sukurta jos realizacijai įsivaizduotose ribose. Žr.: The Architecture of Reassurance: Designing the Disney Theme Parks (Montréal, June 1997). http://cca.qc.ca/New_Site/exhibitions/disney.html;

17. BUTKUS Tomas S. Negalėjimo dėžė (Vario burnos. Laiškai architektūros kontekstui). Archiforma 2000/2,

p. 60-61;

18. Ronaldo INGLEHARTO postmaterializmo teorija, neabejotinai susijusi su pastarųjų trisdešimties metų demokratiniais Vakarų pasaulio procesais, priskirtina politiniams mokslams. Visgi įdomi paralelė: postmaterialistinių vertybių topo 8 vietoje paminėtas “imperatyvas” susišaukia su danų architekto Jano Gehlo softplanning urbanistine koncepcija. Danija pagal Ingleharto postmaterialistinio gerbūvio tyrimus yra pirmoje vietoje (lenkia net JAV ir kt. Europos šalis). Jano Gehlo Kopenhagos centro atgaivinimo projektas svarbus tuo, kad pagerino socialinį senamiesčio mikroklimatą ir iš miesto centro eliminavo transporto perteklių. Apie postmaterializmą žiūrėti: http://wvs.isr.umich.edu/ringlehart/index.html;

19. Įvairiausių nepageidaujamų projektų “top” dešimtuką galima rasti internete (http://www.bbvh.nl/hate/projects.html). Įvairūs pasisakymai žinomų naujausių architektūros šedevrų atžvilgiu įdomūs vien sociologiniu aspektu. Kaip pavyzdį čia pateiksiu vieno iš ryškiausio šiandienos archifaktų “darytojo” amerikiečio Franko O’ Gehrio Minesotos universiteto “Experience Music Project”. Pirmasis oponentas vertina: “pretenzinga. Gehry - skulptorius, ne architektas. Jo “kūrinys” neturi ryšių su funkcinėmis architektūros savybėmis. Gehry - Hollywoodo idėja kuo architektas turėtų būti” (12/18/00 09:03, Name: Fat Runner. E-mail: [email protected]). Kitas teigia: “Gehry nėra skulptorius, jis - chirurgas. Šis pastatas funkcionalus kaip kūnas. Skruzdėlė gali tai pademonstruoti. Tačiau kur kraujas?” (02/11/01 22:03, Name: wino. E-mail: [email protected]). Vertėtų pridurti, kad minėto architekto iracionalios architektūros šaknys siekia art nouveau ir yra artimos Nouveau Réalisme  meniniam sąjūdžiui. Siūlyti ir vertinti “šedevrus” galima šiuo internetiniu adresu: http://www.bbvh.nl/hate/submit.html;

20. RUDOFSKY Bernard. Architecture Without Architects. A Short Introduction to Non-Pedigreed Architecture. Doubleday & Co., Inc., Garden City, New York, 1964, p. 9-10;

21. RUBAVIČIUS Vytautas “Įšventinti meistro ranka”. Archiforma 1997/2, p. 35;

22. Statybų Pilotas (laikraštis architektams, statybininkams, verslininkams) Nr.10, 2000 06 30, p.14;

23. ibid;

24. “Monstras miške” realizuotas 1970 m. grupės Nouveau Réalisme meniniam sąjūdžiui priskiriamų autorių: Bernhard Luginbühl, Niki de Saint Phalle, Eva Aeppli, Daniel Spoerri, Foknoz ir kiti. Žr. “FANTASTIC ARCHITECTURE. Personal and eccentric visions” (Michael Schnuyt, Joost Elffers  text by  George R. Collins). Harry N. Abrams INC., Publishers, NEW  YORK, 1980m. Duchont Buchverlag, Cologne, p. 38.

 

© Amber-Chamber studija, MMIII