|
MANTAS GIMŽAUSKAS CV 2003-1976
kartą devyniasdeŠimt ketvirtaisiais ant
laisvamanių kapinių tvoros jauku
kaip samanotoj dievo saujoj per
stemplę leidžiasi žemyn šventa dvasia ir
pievose paklydę rauda buteliai sunkiausi
guminiai sviediniai į žemę krinta vaikai
nematomi juos mėto iš dangaus mažytės
dvasios aprasoję dreba po
pievŕ braido vėlės suvaikėjusios miestelis
gatvėm išskėstom į miglą pasinėręs augina
laukinius ir veislinius namus trobelių
triskart veteranių kaminai į
horizontus vemia tamsą - vakaras artėja nuo
spirito pajuodęs antžmogis d a su
pagreičiu a lygu m iš r miestelin nuskubėjo o
aš taip tingiu iš tos samanotos saujos keltis kaip
laisvamanis koks atėjus teismo dienai bet
laikas nusileisti žemėn šešėliai
kojų nepavilkdami į krūmus tįsta ten
laukia tūkstančiai lunatikių merginų o
dar viena turbūt ant horizonto miega 1995 uŽ kapiniŲ - sodai anoj
pusėj kapinių sodai ir
tvenkiniai su vandeniu skambančiu anoj
pusėj kapinių žmonės svetimi
nesuprantami anoj
pusėj kapinių gėlės žiedais
ultravioletiniais dangstosi anoj
pusėj kapinių bitės jas
mato sapnuodamos o
į sodus takelis duobėtas kur
duobė - ten kryžius ir
datos nėr
ko kito norėti - kapinės anoj
pusėj kapinių - sodai 1995 iš ASTRALIJOS GIMINĖS (…) štai negimdyta
šeima išeina
į eterį kaip
carlosas c. į
uolynus susisupa
aušros
vartų marijos į
foliją ir
ne taip šalta ir
visas pasaulis supasi negimdytai
šeimai po
languoto mėnulio
regėjimų kiekvienam iš
kairės po
carloso mirtį o
prieky tik
raudoni geltoni žali ugniamedžių
žvilgsniai (…) 1996 ( ( ( sausais
palėpių laikraščiais JI ateina čia
kaip pelė kaip NSO iš
pilko aksomo medinėje
kryžkelėj laukiam savo
palėpių visos Lietuvos
laukiam ir
rūkom skarda čerpėm ir šiferiu debesų
garvežiais
žolės pabėgiais JI
ateina asfalto
kryžium
nuvažiuoja namai (nesustoja
- tranzitiniai
numeriai) o
JI ateina banguodama
šiferio virpuliu čerpių
delnais saulės peiliais žongliruodama žolės
pabėgėliais teka su
vasaros sirupu
teks apsiprasti
Ernestai
kad JIE
išskrido
ten ČIA JI
ateina
kaip vasara 1997 ( ( ( šešiolikos
nužudytų MRTA partizanų atminimui TUPAC
AMARU už
televizoriaus stiklo TUPAC
AMARU anapus
eterio TUPAC
AMARU anapus
kvėpavimo TUPAC
AMARU drebančioj
kameroj TUPAC
AMARU drebančioj
planetos moralėj TUPAC
AMARU už
jūrų marių MANO
NAMAI futbolo
sankaupos MANO
NAMAI verandų
atokaitos MANO
NAMAI šiapus
šventosios MANO
NAMAI kruvinam
paauglės kūne MANO
MEILĖ MANO
NAMAI TUPAC
AMARU 1997 UŽDRAUSTAS KVAPAS jie
gyvena geležinkelio skylutėse turi
raudonus sparnus pievose geria
pieną aukštose
pakylose mažose
gatvėse prieš
mėnulio žiūrovus jie
tauta gulinti po fabrikų
odinėmis samanomis ištrykštantys kaip
rytinė upė traukinio
ašaros grybų
voratinkly jie
pripučia didelius
tamprius ir spalvotus aš
iš
visų miesto
kampų ir
dangus pasidaro nematomas mašinų
tėvai šiapus
miego kaitina vienintelę
šviesą bet
jie gyvena ir
duoda užuominas daugybe
šulinių be
paaiškinimo 2000 ( ( ( sapnuok
kutenantį ketvirto
matavimo kilimą kaip
vaivorykščių žaibai plaukia
virš miegančių šiferių ir
balandžių desantas tirpsta
į kaminus sapnuok
tamsiausiam bufeto
kampe kaip
vaikas į
stiklinį gaublį prisipila marihuanos
vyno ir
elektroniniai vabzdžiai dedasi
akvalangus sapnuok
šitą naktį kaip
šventąją upę tekančią
į kalno viršūnę kur
azijos rūmų antakiais tvenkiasi
prakaitas sapnuok
kad kapų žolė tai
auksinis kompaktinis diskas kurį
surasi kai
tik pabusi sapnuok
štai
pateka saulė 2001 © Mantas Gimžauskas (tekstai), 2003 © Aleksandra Fomina (iliustracijos), 2003 Visos teisės išsaugotos |
