KORNELIJUS PLATELIS

© IR KITI EILĖRAŠČIAI

KELIONĖ PAVASARĮ

Apelsinai, citrinos,

bumbsinčios į rusvą dirvožemį,

migdolų žiedai, kiparisai,

toliau žydra žydra Korinto įlanka

ir akmenys, uolos,

ir kalba, besikalanti vešlia žole

visur: neperženk savo ribų, neperženk

mirtingojo kojai per aukšto slenksčio.

Atūžia banga – Korintas, paskui Eleusinas.

Korė grįžta ramiai į saulės užlietus slėnius,

vaisiams sunkiems pabeldus į jos duris.

Su atoslūgiu

Gnosis palieka painius Psichės uostus.

Neperženk.

2001 03

CAMPO DEI FIORI

A Bruno

IL SECOLO DA LVI DIVINATO

QVI DOVE IL ROGO ARSE

Ankstyvą rugsėjo popietę

pažvelgiau pro langą į Campo dei Fiori –

prekybos įkarštis blėso, gėlės pavargo šypsotis,

po vaisių švelniom odelėm plėtėsi tamsios dėmės,

šiltas vėjelis nešiojo plono plastiko skiautes

it plėnis, aikštės vidury pakylėtas nuo žemės

stovėjo pajuodęs bronzinis vyras ilgu apsiaustu

su gobtuvu. Tai buvo Giordano Bruno, jo akyse

tamsavo į varį sustingusios laužo liepsnos,

prarijusios jį čia lygiai prieš keturis šimtmečius

vardan teisingo žinojimo.

Kurį, kaip rodo mūsų stebėjimų duomenys,

atminties išnešiotą atgimdo sielos matrica

ir droviai parodo Dievo atspindžiui savo gelmėj,

ir suvokimas pliūpteli griaudamas proto pertvaras

kaip liepsnos upė, tekanti į abi puses.

Ir sustoja judėjimas, susigniaužia siela

it apvaisintos įsčios, ir… Mes dėkojame viešpačiui,

kad nesam tokie akli, neteigiame ir neteisiame,

ir žinokit – ugnis mūsų širdžių kaitresnė

už visas šio pasaulio liepsnas. Tylūs gėlių laukai

vilnija mums po kojom, piestelės laukia kuokelių,

jų suvokimai maži, bet kvapnūs ir tvarūs,

juos bitės nešioja ir vėjai it plėnis. Sukepusios gervuogės,

vystančios turgaus gėlės, vylingi mirties atodūsiai

klaidžiuos pažinimo keliuos.

2000 11

Prieinu arčiau prie jo, jaukiai gulinčio

jūros pakrantėje: romios akys,

kojos pariestos po galingu liemeniu,

trumpas auksinis plaukas, aplink ragus

švelnūs, papurę karčiukai it vilnų kuodelis

taip ir gundo panerti į juos pirštus, priglusti

prie kvepiančio kūno, pajusti jo jėgą ir šilumą.

Užsimiršusi glostau jo sprandą, pirštais lyčiu

odos klostes. Jis tingiai pakelia galvą, pažvelgia

man į akis taip aistringai, jog aš neiškentusi

apžergiu plačią jo nugarą, standūs plaukeliai

kutena šlaunis ir šakumą, skverbias pro lūpas,

verčia muistytis ir…

Staiga jis pašoka ir puola į jūrą, balti purslai

tykšta nuo jo krūtinės ant pariestų mano kojų,

siaubas ir geismas užgniaužia gerklę…

Pagaliau jis išlipa į saulėtą Kretos pakrantę,

aš be jėgų nuslystu ant švelnios žolės ir, o siaube!

Jis klaupiasi virš manęs atsargiai

ant visų keturių, ir staiga pajuntu, kaip karštas,

standus ir slidus jo daiktas skverbiasi į mane

švelniai ir atkakliai, kopijuodamas ritualą,

kurį gyviesiems yra paskyrusi Gaja,

ir kaip mano džiugios įsčios jau skaito, vokia, dėlioja

skystą pavidalą jo…

* * *

Dedalas baigia darbą, alsiai šnopuoja naktis,

rūmų koridoriais vaikšto duslūs atodūsiai: Pasifaje…

Mano krūtinė – it jūra kilnojama jų…

Baigia medį aptraukti oda, žvilga auksinis plaukas,

naują kaukę nekantriai lyčiu, mano geismas

skubina plušantį meistrą.

Menas – tai imitacija, kopija veiksmo dievų.

Minai, kokiais geismais užnuodyti tavo syvai?

Pro dureles lendu, guluos ant minkštų pagalvėlių,

Kokį dabar pavidalą, kokią žinią

nuskaitys mano godžios įsčios

ir ką subrandins mažyčiam darnos pasauliui?

* * *

Išaudžiau Europę ant jaučio nugaros,

Danają, geriančią lietų tarytum išdžiūvusi žemė,

Ledą, po gulbinu alpstančią,

kaip Paladė išmokiusi buvo,

tik už ją kiek ploniau suverpusi siūlą,

tampriau įrietusi metmenis,

mitriau varinėdama šeivą.

Mano sultingi aistros paveikslai pranoko

jos nuobodų areopagą su senių sausais balsais.

Mano vaizduotė pakėlė mane nuo žemės,

bet ne dangun lig dievų, nuobodžiaujančių sostuose,

iki autoportretų visoj didybėj nekrito.

Tai regėjo visi.

Ir ji pasakė tada: būk voras,

bjaurus padaras su aštuoniom galūnėm vaizduotės jūroje,

kabantis tarp dangaus ir žemės.

Ir dabar mano audeklas –

tiktai keistas psichės pavidalas, tinklas

tavo mintims, skaitytojau.

2001 03-09

Spausdinama autoriui sutikus. Angliški eilėraščių vertimai publikuoti:

Lithuanian Post-samizdat – Set of Poetry Chapbooks “Frankfurt Chapbooks”

Vario burnos – Klaipėdos menininkų namai, Klaipėda, 2002