VARIO BURNOS | p8 | blues in green

KERRY SHAWN KEYS

BLUES IN GREEN

Braziliški eilėraščiai

BRAZILIJA. FRAGMENTAI

Kraštas

iš kalnų papūgos gabena

akmeninius savo snapus; tropikų

miškai anapus saulės matuoklių, mąslaus okeano;

saũsumos, tùštumos; kaulai Šengou

ir indėnas, lėtai stumiamas europietiško šviesraščio

Šiaurės rytai

ryškiausia čia – išdžiūvę nendrių laukai, importuota kava,

po ja - cukrus; anakardijos vaisius,

jo terpentino žinia, žuvis ir fazendos,

temperamentingas gitarų skambėjimas;

sifilis ir mirtis, pigesni negu vynas

Amazonė

žalias nakties miškas; hamakai,

supinti iš grybų ir baltų orchidėjų;

mirę indėnai, raupai; lęšiai su įmontuotomis kulkomis;

kirvis ant kelio

Minas

raudonos dulkės, purpurinėse uolose užkastos minos.

Tyla po Pietiniumi Kryžiumi, sukaustyto kraujo

sausas juokelis; kelias Brazilijon

ir kelias atgal

Matto Grossas

visiška baigtis, neaprašoma, mitinė;

amžinos dabarties dangaus skrandis, levandos ir krokas;

skruzdėda, einantis ginklo link, plunksnos

Pietūs

gatvės švariai išvalytos nuo bet kokio gyvenimo;

kaubojai, sunkiakalbė, odos diržai; pilkas ginklas,

šaltos rankos, bananai, du popiežiai:

taikinys ir San Paulas

Gvanabara

padėvėtos šviesos užutekis, betonas viršum betono;

žvakės, menkė, šokiai ir aitvarai išilgai

kalvų; futbolo kamuoliai išdažyti kaip kaukės,

rudos moterų krūtys, gražu, nupirkta,

užmarinuota ūmiame saulės potvynyje. Būgnai.

KEDRO SKRYNIA

Galbūt iš pareigos čia turėčiau

sudėti mango, guavas, švyturį ar graviolą.

Pikantiški mango tarytum pikantiškos krūtys,

guavos kartumas, lyg skonis

tavo makšties, kai jauduly jos prireikia,

graviola, skirta tavo balsui sode,

švyturys, kaip įspėjimas tau grįžtant.

Visi sako, poetas turėtų perkelti aplinką, -

bent kur nors, bent šiek tiek.

Aš stengiuosi, stengiuosi, tik esu visiškas žabalas,

ir geriau valgau tai ar liečiu,

apie tai negalvoju, kol neįskausta, -

šiuo atveju tai, ką gali tu išgerti – mango ir romą,

guavas ir romą, vietinį gonokoką,

bet kurią ligos fazę su savo puvėsiu ir įtrūkiu.

Bet gana to. Miestas – Salvadoras,

Baija de Todos Os Santosas, įskaitant mane.

Ypatinga vieta – užeiga de Repenti.

Manijokas, džiovintos krevetės, nepadorūs pasiūlymai priešpiečiams.

De Repenti, visai ne „ropojimas“,

bet staigus žodžių žaismas prie punšo,

gelbstintis mane nuo dienoraštinių meniu .

Čia stovi svarstyklės ir smėlio laikrodis.

Žuvies žvynai vienoje lėkštėje – bet kurios, badežo ar raudžuvės.

Kitoje tiktai kraujas - kaip greitai galėtum išgerti jį

arba išmatuoti šį surstelėjusį, nors dar tinkamą plaukiojimui gaidį

centre, panašų į sulamdytą kylį ar seną Karačą.

Balta išdžiūvusi kaukė kandžių kiaušinėliuose kedro skrynioje,

vienos balinės raukšlės, likusios,

iš puskrūmių atsitraukus nusiaubtoje pakrantėje,

netoli Buraku Dose, Red Riverio saldžiausios skylės.

Ar vertėjo iš viso taip toli eiti ir tai atgaivinti,

taip toli nuo obelų ir angelų iš jaunystės,

dvynys, pirmos knygos sugundyme,

pirma krūtis, atsidavusi parkinge,

netoli parko baseino, kvepalų ir mašinų garų.

Netgi ne sušiktos rožinės guavos, ar kabasu Kabuloje,

tik rūgštus vyšnių pyragas, namai, Pensilvanijos vokiečiai.

Graikai, vardais ne Atrėjas, tik Tolumnijus.

Gal vienas iš jų esi tu, skaitytojau, poetas

arba ilga apsirijusi kiaulė, nėra jokio reikalo kelti

tosto už paskutinį kontekstą. Bet ar kuris iš jūsų

žino kažką daugiau nei savo plaučiai ir kraujas,

net jeigu jums neblogai sekasi juos išklausyti.

Tai galėtų būti skruzdė, po dangų ropojanti zauba,

tarytum žalius lapus nešanti šiaurinius žvaigždynus

arba aliumininės alaus skardinės ir kitos atliekos,

blizgančios skersai tamsaus asfalto paviršiaus ir smėlis,

kurį ši planeta naudoja savo apsireiškimo įrodymui.

Nesvarbu. Paklausyk. Koks bebūtų mėnulis, tu judi po juo

su miežiu aky ar už durų, kur tolumos,

joms palieki betriukšmę šviesą, švarią ir ryškią,

net jeigu mėnuo šiąnakt perskilęs kokosas.

NARAS

Pogrindyje ir patriotiniame elemente,

vienbalsiai su puspaukščiais, vėdarėliais ir žuvimi,

vyras, mėgdžiojąs narą,

pasruvusiomis akimis, vapalionėmis

apie rainę, apmiręs, karantis ir nulinčiuotas,

sėklidžių ir išvaržų trūkčiojimas

arba naras mėgdžiojąs vyrą, kankinamą

pjūkliškom šukėm, pelenais nuo cigaro,

kol šis įtemptas, perrištas, besišiaušiantis

ir išžargdintas ant kankinimo laktos,

čiurnikauliai sulankstyti apie krūtinkaulį,

liežuvis prismeigtas prie gūžio arba šikna-

skylės, tikriausiai kosėtų, kraujuotų, čirkštų ar vemtų,

jei nebūtų tai užkimšta, inspektuota ir rektoskopuota

su kišenėje styrančiu kaulu, dygiu smegmos peršuliu,

dar vieno vyro, imituojančio narą,

kuris mėgdžioja vyrą, besijuokiantį, supamą, spiegiantį,

kabantį vertikalioje padėtyje, išvoliotais gaktiplaukiais plunksnose,

išdegutintą įsiskolinimais Vyriausiajam ir Valstybės departamentui,

paruoštą konservatyvistinio valstybės nesikišimo išplugdymams,

kartu su Būties Galiomis ir Privalumais įplotą

tarp palmių ir užpakalių, nukabinėtų girliandomis,

gana gerai pritaikantis ir įkomponuojantis į bet kurį Valstybinį Himną

nuogos moters vaitojimą numeruotam konteineryje,

su cilindrais graužikams jos pyzdai ir burnai,

tarytum ji būtų buvusi niekas, tik disonansinis garsas,

tarytum naro pamišėlis juokas ir tai

būtų neišgirsta vyro, imituojančio narą, kuris mėgdžioja

vyrą su pradurtu ausies būgneliu,

tarytum jie patys nebūtų visos beprotybės žodis ir visata.

I š n a š o s i r p a a i š k i n i m a i

BRAZILIJA. FRAGMENTAI

Šengou (Xango, Shango) – vienas iš populiariausių afrikiečių ir afro-brazilų dievų, žaibo, ugnies, griaustinio sergėtojas, Oriša.

Minas – valstija centrinėje Brazilijos centrinėje dalyje, garsi savo kalnakasybos industrija;

Matto Grossas– plynaukštė Brazilijos vakaruose, taip pat valsitija;

Gvanabara (Guanabara) – įlanka ir valstija Brazilijos rytinės pakrantės pietuose su miestu Rio de Žaneiru.

KEDRO SKRYNIA

Graviola – čerimojos, tropikų medžo vaisiai;

Baija – valstija Brazilijos centrinėje dalyje, Salvadoro miestas (Salvador Bahia de Todos Os Santos), įkurtas šiaurės rytų pakrantėje 1549 m.;

Baras de Repenti (Bar de Repente) – autorius eilėraščio siužetinės linijos vystymui naudoja tiek portugališką (de repente – staiga), tiek anglišką (repent – ropojimas, zool.) žodžio reikšmę;

Badežas (badejo) – jūros ežys;

Karača (carranca) – didžiulės, groteskiškos medžio figūros, vaizduojančios pusiau žmogų, pusiau gyvulį. Buvo naudojamos senųjų San Francisko upės laivų kyliams papuošti;

Buraku Dose (Buraco Doce) – saldi skylė (port.), vieta per Salvadoro miestą tekančio Red Riverio deltoje;

Kabasu (cabaço) – apsauga. Taip pat kalabašo (medžio, panašaus į baobabą) vaisiai, naudojami vietoj vazų ir indų. Perkeltine prasme – moters vagina, mergystės plėvė, nekaltumo riba;

Kabula – miestelis Baijos kaiminystėje;

Tolumnijus – paplitęs vardas tarp graikų emigrantų;

Zauba (sauba) – lapus graužančių skruzdžių rūšis.

NARAS

Naras (loon) – paukštis, taip pat pamišėlis, lunatikas, mėnesienos beprotybė;

Visas eilėraštis yra viena orkestruota eilutė, apie valstybės kankinimus, pagimdytus lotynų amerikos tikrovės ir laikas nuo laiko remtus netiesioginio JAV vadovavimo;

Rainė (minnow) – žuvis;

Laktos kankinimams, papūgkartis (parrot’s perch) – kankinimo įtaisas, dažniausiai sija arba pjūklas, kurį judina abiejuose galuose pririšti arkliai. Aukos rankos buvo pririšamos prie lubų, kojos išžergiamos, panašiai kaip kepimui paruoštas viščiukas ar kalakutas...

Rektoskopas paprastai kišamas į išeinamąją angą, esant įvairiems susirgimams, diagnozei nustatyti.

Iš anglų k. vertė Tomas S. Butkus

Spausdinama autoriui sutikus

Vertėjas už pastabas dėkoja autoriui ir Aleksandrai Fominai (F.A.S.T, vertimo sekcija)

(Kerry Shawn Keys. Blues in green. Pine press, 1996)