ANGLIES
PEIZAŽAS saulės
spindulys įžiebia liepsną kalvos
papėdėje
pažįstamas ženklas stiklinė
blizganti dievo akis į mus teikės pažvelgti SUDUŽUS
LAIVUI kai
atvykome kalbėjome mirusia kalba išvertėme
savo plaučius į skardinius kibirėlius ir
išpylėme kas likę atgal į jūrą mes
elgėmės šiurkščiai buvome
pasimetę lyg plaukioję metų metus be žvaigždžių iš
statinių surentėme namus lenktas
langelis drapiruotas pelėmis plokščios
kastuvų nugaros naudojamos pakurai
plonas
sluoksnis besilupančių rūdžių prie durų mūsų
moterys aprengtos tauriausiais kopūstų kvapais atsigabentais
lino apdarais išaustais
iš juodų
cigarų dūmų turėjome
semtuvus ir apvalius šalmus skleidžiančius šviesą mums
liepė išgelbėti išplautus į krantą gyvuosius mūsų
vardai įpjauti į tyrus baltus apdarus didžiuliai
sparnai įsigaubę vidun tarsi
du virpantys šakių smaigaliai PASIVAIKŠČIOJIMAS jau
aušo ir
aš norėjau šalia tavęs įsliuogti mes
miegojome palei prieplauką tačiau
pakilo potvynis ir
akmenis užnešė smėliu grįžęs
pasigedau mūsų guolio nustebau,
kad mus miegančius jūra skalauja ėmiau
rausti rankomis smėlį daužyti
drėgną smėlį, kad atvertum leistum
man šalia tavęs įsliuogti rausiau
ir daužiau drėgną smėlį šaukdamas
tave vardu, kad pabustum tačiau
vardas buvo tavo sesers ir
aš nubudau
žinodamas, jog visus šiuos metus ne tave mylėjau
name
palei jūrą miegok
užmik POTVYNIO
VIETA kai
kurie mūsų vis dar miega ant sudedamų lovelių sunkūs
batai sukaustyti dumblo ir
upės deltos potvynio purvo šiuos
vaizdus nešiojuosi atmintyje nuo
to laiko kai sausumoj atsidūriau
kapinės atvertos
ir plakamos
liūties pūvantys
medžiai žvejojantys mūsų purvinus laivelius jų
lapais padengtus kaulus lyg
žuvys plevena ir blykčioja plaukai properšose
tarp dumblo mūsų
mirusi senelė įplaukia
pro duris Mariaus
Buroko lietuviškos versijos (Czury.
Angliavaizdis.
Eilėraščiai. Vario burnos / Klaipėdos Menininkų
namai. © Craig Czury, 2002 © Marius Burokas, 2002 © Vario burnos, 2002 |
