VARIO BURNOS

Tomažas Šalamunas

Tomažas Šalamunas (1941) – šiuolaikinis slovėnų poetas, kone daugiausia iš visų verčiamas į įvairias pasaulio kalbas. Vien tik Slovėnijoje išleido apie 30 poezijos rinkinių, kurie smarkiai paveikė naująją slovėnų poeziją. 1999 m. Šalamunas buvo apdovanotas valstybine premija (Prešernova nagrada). Daug metų poetas gyveno JAV, buvo kultūros atašė Slovėnijos ambasadoje Niujorke, dėstė Alabamos universitete. Versta iš knygų: Balada za Metko Krašovec, 1981; Glagoli sonca, 1998.

ATSAKOMYBĖ

Ar jau matėte dievą

kaip jis bėga kad ateitų tiksliai pusę trijų

atsakomybė atsakomybė

nei pradžios nei pabaigos nepriartinsi

nepajudinama pririšta

užuot tabalavusi kojomis šiaip sau

atsakomybė atsakomybė

pasaulis be gamtos

pasaulis be pokalbio

neatsakingi yra medžiai kol jie auga

ir ką gali žodžiai su jais padaryti

nereikia jų saulei savo nusileidimui

ir dangui kuris tik mėlynas ir nieko daugiau

ko klausė dievas

kurdamas drugelį tokį lyg

lengvai sukūręs kojytę su 15 cm pjūviu

atsakomybė atsakomybė

barokas liaudies maistas

turiu arklį. arklys turi keturias kojas.

turiu gramofoną. ant gramofono miegu.

turiu brolį. mano brolis skulptorius.

turiu paltą. paltas, kad būtų man šilčiau.

turiu augalą. augalas dėl to, kad kambaryje būtų žaluma.

turiu marušką. marušką turiu, nes ją myliu.

turiu degtukus. su degtukais prisidegu cigaretes.

turiu kūną. su kūnu gražiausius dalykus darau kokius tik sugebu.

turiu destrukciją. destrukcija man sukelia krūvą sunkumų.

turiu naktį. naktis į kambarį pas mane ateina per langą.

džiaugsmą turiu dalyvauti automobilių lenktynėse. iš džiaugsmo jose lengtyniauju su automobiliais.

turiu pinigų. su pinigais nusiperku duonos.

turiu šešis tikrai gerus eilėraščius. tikiuosi, kad jų dar daugiau parašysiu.

turiu dvidešimt septynerius metus. visi tie metai kaip žaibas pralėkė.

palyginus turiu daug drąsos. su ta drąsa kovoju prieš žmogaus kvailybes.

turiu gimtadienį kovo septintąją. džiaugiuosi jei kovo septintą bus graži diena.

turiu mažytę draugę vardu bredica. vakare kai ją paguldo į lovą ji pasako šalamun ir užmiega.

METKA

Gyva širdis nėra tokia lygi kaip

ostija, nėra ji ir balta.

Pro stiklą žiūriu į limuzinus.

O lakas! No más! No más!

Patys švelniausi šaltiniai sulaukia

dienos, kai juos palaimina jūros sūra.

Ir žuvys, kurioms reikia daug vandens,

kad plaukti galėtų:

tiktai kalnuose tirpsta sniegas.

Kadangi ten šviečia dvasia ten ji

pradeda kauptis laukdama tavęs, kuri

esi vanduo, kurį tu plukdysi į jūrą.

Iš slovėnų k. vertė Neringa Abrutytė

(Tomažas Šalamunas. Eilėraščiai. Vario burnos. Klaipėda, 2000)