Dabar
Pelenynas miręs. Ši Klaipėdos gyvenvietė minima
jau XVI a. Iki 1854 m. gaisro čia veikė potašo fabrikas
(perdirbantis pelenus). Po karo toje vietoje išdygo
grūdų perdirbimo įmonė, tabako fabrikas. Buvo nutiesti
geležinkelio bėgiai. Dar buvo Malūnų kalnas, žymintis
lėkštą Dangės krantą. O po penkiolikos metų šioje
vietoje iš tarybinės pramonės reliktų bus likę tik
pelenai.
Naujasis Pelenynas pratęsia unikalų mikro urbanistinių
vienetų darinį - piliavietę, Salos miestą, rytinę
fosą ir užbaigia pietinės Dangės upės išklotinę
(miesto centras baigiasi ties viaduku). Antra vertus,
šis projektuojamas daugiafunkcinis kompleksas sujungia
dvi biostruktūras - miesto plaučius. t.y. jis ir
traktuojamas kaip žalioji pietinės (Trinyčių tvenkinio)
ir šiaurinės (skulptūrų parko) Klaipėdos želdynų
sistemų jungtis. Tai post-industrinis parkas, užimantis
57 ha. Daugiafunkcinis kompleksas - tai ir pramogų
centras (amorfinės šėlsmo salės), stadionas (apžvalginiams
oro balionams), parodų salės ir be abejo automobilių
aikštelės, įkomponuotos tarp pastatų taip, kad įvairiaspalviai
automobiliai sudarytų besiilsinčio fenikso įspūdį.
|
|
 |